Lietuvos verslo asociacijų memorandumas dėl Pluoštinių kanapių įstatymo naujos redakcijos
Naujausi mokslo atradimai, pažangūs technologiniai sprendimai, globalūs reguliaciniai pokyčiai kuria didelės pridėtinės vertės pluoštinių kanapių pasaulinę industriją, kuri augintojams ir perdirbėjams atveria daug naujų galimybių. Lietuva gali žengti pirmose pažangių šalių gretose – naudą gali gauti tiek ūkiai, tiek bendrovės, tiek regionai, tiek visa valstybė.
Tuo tarpu dar vieną pavasarį Lietuvos žemdirbiai, perdirbėjai, inovatoriai ir mokslininkai pasitiko neturėdami aiškaus atsakymo dėl pluoštinių kanapių sektoriaus perspektyvų Lietuvoje.
Seimas šių metų kovo 12 d. svarstys naują redakciją Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-3195(2), parengtą Seimo Kaimo reikalų komiteto, atsižvelgiant į Seimo narių V.Vingrienės ir M.Majausko pateiktas pataisas ir įvairių institucijų, Vyriausybės bei socialinių partnerių, veikiančių pluoštinių kanapių srityje, pastabas ir pasiūlymus.
Tikimės, kad svarstymas bus sėkmingas, to laukia Lietuvos žemdirbiai, perdirbėjai, inovatoriai. Nauja Pluoštinių kanapių įstatymo redakcija užpildytų dabartines teisinio reguliavimo dėl pluoštinių kanapių perdirbimo spragas. Aiški teisinė aplinka paskatintų šioje sferoje dirbančius ūkininkus ir vietos, regionų bei pasaulio bendroves, investuoti Lietuvoje.
Prašome priimti naują Pluoštinių kanapių įstatymo redakciją, nes:
- Pluoštinių kanapių įstatymo projektu yra įvertinamas pluoštinių kanapių, kaip biologiškai vertingų žaliavų šaltinio, potencialas, kurį atskleidė medicinos mokslo laimėjimai, susiję su endokanabinoidų sistemos atradimu. Prisidedama prie sveikatos, grožio industrijos, taip pat maisto, gėrimų ir pašarų pramonės plėtros;
- Pluoštinių kanapių įstatymo projektu sudaromos galimybės perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis ir leisti rinkai tiekti ne vien tik pluoštą ir sėklas ar šių sėklų produktus, bet ir iš kitų pluoštinių kanapių dalių gautus produktus. Tik taip Lietuva neatsiliks nuo Europos ir kitų valstybių praktikos šioje industrijoje ir sukurs Lietuvos ūkininkams galimybę konkuruoti;
- Šis įstatymo projektas įteisintų šalies pluoštinių kanapių verslo proveržį, orientuotą teikti produkciją farmacijos, kosmetikos, maisto, gėrimų ir pašarų pramonei. Aiškus ir mokslu grįstas teisinis pluoštinių kanapių verslo reguliavimas leistų šalies žemdirbiams teikti rinkai aukštos pridėtinės vertės produkciją. Perdirbus visas pluoštinės kanapės augalo dalis, prognozuojama, kad šalies kanapių produktų sektoriaus sukuriama vertė Lietuvos ekonomikai per metus sugeneruotų 100 mln. Eur pridėtinę vertę, o per keletą metų šalies ekonomikai sukuriama vertė viršytų 300 mln. eurų.
- Pluoštinių kanapių įstatymo projektu įtvirtinamas aiškumas, atribojant pluoštines kanapes ir jų produktus nuo narkotinių medžiagų. Pluoštinių kanapių ir jų produktų prilyginimas narkotinėms medžiagoms neatitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Narkotinių medžiagų ekspertų komiteto rekomendacijų. PSO yra vienintelė įgaliota oficialiai įvertinti visus turimus įrodymus ir teikti mokslo rekomendacijas dėl kanapės terapinės vertės ir / arba žalos Jungtinėms Tautoms (JT) bei kitoms tarptautinėms organizacijoms. Siūlomais projektais yra atsižvelgiama į šias rekomendacijas;
- Pluoštinių kanapių įstatymo projektu atsižvelgiama į PSO ekspertų rekomendacijas, kurios pripažįsta tam tikrus kanapių produktus ir ingredientų kiekybinius kriterijus kaip nepatenkančius į tarptautinių konvencijų kontrolę. Dėl šio įstatymo projekto pateiktos net dvi iš esmės projektą palaikančios nepriklausomų ekspertų išvados.
- Pluoštinių kanapių įstatymo projektu sukuriamas pagrindas pluoštinių kanapių verslo indėliui į klimato kaitos švelninimą. Racionali sėjomaina ir cheminių preparatų naudojimo mažinimas stabdytų žemės naudmenų degradaciją, kuri šiuo metu yra įgijusi nacionalinės katastrofos mastą. Pluoštinių kanapių verslas, orientuotas į biologiškai vertingų medžiagų išgavimą, iš principo negali naudoti mineralinių trąšų ir augalų apsaugos priemonių. Todėl vystomas proekologiškas arba ekologiškas ūkininkavimą efektyviai sumažins žemės ūkio CO2 emisiją ir tuo pačiu prisidės prie teigiamo poveikio didinimo klimato kaitai.