Lietuvoje verda diskusijos dėl medicininių kanapių įteisinimo. O kaip jas visuomenė priima ten, kur jos legalios jau seniai? Lietuvė Eva, šiuo metu gyvenanti Kalifornijoje, JAV, sutiko apie tai papasakoti.

– Kaip medicininių kanapių sistema veikia Kalifornijos valstijoje?
– Sistema atrodo taip: pirmiausia nueini pas gydytoją, turintį specialią licenciją išrašyti leidimus įsigyti medicinines kanapes. Jam išsakai savo nusiskundimus ar ligas: pavyzdžiui, kad skauda koją, kad negali užmigti, kad sergi vėžiu. Yra tam tikri simptomai, į kuriuos atsižvelgdami gydytojai išrašo kanapių preparatų. Tada susimoki ir keliauji į specialią vaistinę.

– Lietuvoje daug žmonių, ypač vyresnių, įsivaizduoja, kad kanapės bet kokia forma yra blogai, nes tai narkotikas. Ar Kalifornijoje vyresni žmonės irgi įtariai žiūri į medicinines kanapes?
– Kad nelabai (juokiasi). Aišku, mano močiutė, kuri gyvena Lietuvoje, mano, kad tai yra blogai.
Kanapėse yra daugiau negu 60 skirtingų veikliųjų medžiagų. Iš jų tik viena – THC – psichoaktyvi, veikia žmogaus psichiką. Visos kitos žmogaus beveik neveikia, tik gydo. Pavyzdžiui, kanapėse esanti CBD yra pagrindinė medžiaga, padedanti vėžiu sergantiems žmonėms, nes nuima skausmą ir atpalaiduoja. Bet ji neveikia žmogaus psichikos.

Šaltinis: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/medicinines-kanapes-jav-pardavinejusi-lietuve-kanapemis-gydytis-galima-ir-neapsvaigstant-56-864412

2018 m. vasario 14–17 d. Niurnberge, Vokietijoje, vyko viena didžiausių natūralaus maisto parodų pasaulyje – BIOFACH. Šiemet parodoje dalyvavo 2950 organiško maisto sektoriaus parodos dalyvių. Tarp jų ir UAB „Agropro“ – ekologiškų pluoštinių kanapių augintojai. Jau 4 metus iš eilės BIOFACH dalyvaujanti  „Agropro“ tikina, kad dalyvauti parodoje naudinga, nes tai didžiausia ekologiškų produktų augintojų, gamintojų ir platintojų paroda Europoje.

„Įmonė  jau ne pirmus metus dalyvauja šioje parodoje. Čia ieškome naujų rinkų, aptariame naujausios tendencijos ir ekologiškų produktų gamybos naujoves. Taip pat BIOFACH organizuojama daug informacinių renginių, konferencijų ir diskusijų apie rinkos poslinkius, apie ekologiškų produktų rinkos reguliavimą, naujas kryptis kitose šalyse – čia pasisemiame patirties, o kartu pasidaliname savąja“, – sako UAB „Agropro“ vadovas P. Paršeliūnas.

Kaip teigia BIOFACH organizatoriai, parodoje apie 50 000 lankytojų ieško sveikesnio gyvenimo būdo įkvėpimo ir palaikymo. Pasak „Agropro“ vadovo, čia dalyvauti skatina įsipareigojimas esamiems ir potencialiems parteriams. Be to, čia akivaizdžiai galima įsitikinti, kaip plečiasi ekologiškų produktų rinka ir aukštos kokybės produktų poreikis. „Pastebime, kad kanapgrūdžių vartojimas didėja visame pasaulyje. Taip pat daugėja kanapių augintojų ir produktų perdirbėjų, tačiau mūsų įmonė mato puikias perspektyvas šioje srityje. Mes esame užsitikrinę patikimą reputaciją, nes gaminame aukštos kokybės produkciją iš sertifikuotų ekologinių kanapgrūdžių, užaugintų ES, mums kontroliuojant būsimą žaliavą dar ekologiniuose ūkiuose“, – tvirtina P. Paršeliūnas.

UAB „Agropro“ vadovas dalyvavimą parodoje vertina pozityviai. Čia surengta nemažai susitikimų su esamais ir galimais partneriais. Užmegzta naudingų kontaktų, taip pat pasirašytos palankios tiekimo sutartys su klientais iš Austrijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Belgijos.

Sveiko maisto paklausai didėjant, vis dažniau vartotojai susimąsto, kas slepiasi po ženklais „sveikas“, „natūralus“ ir / arba „ekologiškas“. Ar „natūralu“ ir „ekologiška“ yra vienodai naudinga ir į ką tikrai svarbu atsižvelgti, renkantis sveikus bei vertingus produktus. Apskritai, sveikas maistas – kontraversiška tema, kuria pasisako ne tik maisto gamintojai, bet ir mokslininkai.

Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, terminas „ekologiškas“ reiškia, kad produktas pagamintas ekologinės gamybos būdu ar su ja susijęs. Specialūs tarptautiniai teisės aktai ir taisyklės nurodo, kad ekologiškas produktas turi būti auginamas ar gaminamas be cheminių trąšų, vaistų, hormonų ir kt. Natūraliame maiste neturi būti tokių ingredientų, kaip rafinuotas cukrus, rafinuoti miltai, aliejai, saldikliai, maisto produktų dažikliai arba skonio stiprintojai. Natūralūs maisto produktai yra minimaliai apdoroti. Kitaip tariant „ekologiška“ apibūdina gamybos būdą, o „natūralu“ – produkto sudėtį. Nors iš pirmo žvilgsnio „natūralu“ tolygu „ekologiška“, tačiau ekologija reikalauja daug daugiau pastangų ir todėl ekologiškų proguktų kainos didesnės nei natūralių.

Pasaulyje yra atliekama daugybė mokslinių tyrimų, nagrinėjančių ekologiško ir natūralaus maisto poveikį palyginus su tradiciniu, neekologišku maistu. Pasirodo, žymėjimai „tik iš natūralių ingredientų“, „be hormonų“, „genetiškai nemodifikuota“, „ūkininkų produkcija“ arba „natūralus“ nepatvirtina, jog maistas yra ekologiškas ir tikrai sveikas. Yra net teigainčių, kad surinkta per mažai įrodymų, jog ekologiškas maistas yra pranašesnis už natūralų, be priemaišų.

Visgi 2014 m. Didžiojoje Britanijoje atliktas didžiulis tyrimas parodė, kad ekologiškuose augaluose, palyginus su neekologiškai auginamais augalais, yra didesnė antioksidantų koncentracija, mažesnė pesticidų ir žmogaus sveikatai pavojingo elemento kadmio koncentracija.

Arizonos (JAV) universiteto profesorius Rolfas Haldenas, atlikęs daugybę maisto tyrimų, užtikrina, kad ekologiški produktai yra sveikesni iš esmės.

UAB „Agropro“ specialistai pataria: jei norite būti tikri, kad perkate saugų ir ekologišką produktą, įsitikinkite, kad pakuotė pažymėta specialiu Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipu arba ekologinės gamybos ženklu.

UAB „Agropro“ priklauso UAB „ACME Grupei“. Bendrovė yra didžiausia pluoštinių kanapių augintoja, perdirbėja ir pardavėja Baltijos šalyse bei didžiausia ekologinių pluoštinių kanapių augintoja Europoje.

Pagal bendras rekomendacijas, suaugęs žmogus turi suvartoti 8 gramus baltymų vienam kilogramui kūno masės. Baltymai, kurių gausu ir ekologiškose pluoštinėse kanapėse, yra svarbūs judėjimui, medžiagų apykaitai, energijai ir kt. Daugelis mano, kad baltymai yra baltymai, tačiau sveikatos specialistai rekomenduoja vartoti daugiau augalinės kilmės baltymų nei gyvulinės.

Ilgėja gyvenimo trukmė

JAV ilgus dešimtmečius buvo atliekamas tyrimas, kuriuo įrodyta, jog mėsą pakeitus augalinės kilmės baltymais, gyvenimo trukmė ilgėja – ankstyvos mirties rizika sumažėja 34 proc.

Augalinės kilmės baltymai veikia kaip antioksidantas, kuris stabdo senėjimo procesus, užkerta kelią senatvėje būdingoms ligoms, o gyvulinės kilmės maistas skatina oksidacijos procesus.

Užkertamas kelias ligoms

Colinas Campbellas, vienas garsiausių mokslininkų, tyrinėjančių mitybos įtaką mūsų sveikatai, savo straipsniuose yra pristatęs ne vieną tyrimą, patvirtinantį, jog reikia riboti raudonos mėsos bei kiaulienos kiekį. Priežastis – cholesterolio ir sočiųjų riebalų gausa, kas didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, gaubtinės žarnos, krūties, prostatos, kasos ar skrandžio vėžiu.

Kazeinas, baltymas, kurio daugiausiai randama karvės piene, sukelia vėžį. Tuo tarpu kanapių, sojų, kviečių baltymai neskatina vėžio ir kitų ligų vystymosi. Medžiagos, kurios gaunamos iš augalinės kilmės maisto, organizmą veikia visiškai kitaip nei iš gyvulinės kilmės.

Negaunama nereikalinga dozė antibiotikų

Daugelis mėsos pramonės kompanijų naudoja antibiotikus. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad antibiotikų pateikimas į žmogaus organizmą skatina spartų bakterijų atsparumo antibiotikams vystymąsi – gana lengvai išgydomos ligos gali tapti mirtinos.

Europos Sąjungoje galioja griežti reikalavimai, apibrėžiantys antibiotikų naudojimą gyvulininkystės sektoriuje. Nepaisant to, ūkininkai per metus gyvulių gydymui sunaudoja per 13 tonų antibiotikų. Mokslininkai prognozuoja, kad pasaulinis antibiotikų naudojimas iki 2030 metų išaugs 67 procentais.

Lengvesnis virškinimas

Augalinės kilmės produktai yra lengvai virškinami – juose gausu ląstelienos, kuri yra svarbi šiam procesui. Lengvesnis virškinimas garantuoja daugiau energijos visą dieną. Tuo tarpu mėsa yra virškinama ilgiau, kas kelia įvairias virškinimo trakto, žarnyno problemas.

Gyvuliniame maiste yra sieros rūgšties, kuri virškinimo metu skyla į sulfato jonus ir taip teršia organizmą, jį rūgština.

Pluoštinių kanapių produktų vartojimas naminių gyvūnų mityboje sulaukia vis daugiau dėmesio ir teigiamų atsiliepimų. Neseniai JAV vykdyto tyrimo metu paaiškėjo, kad kačių ir šunų augintojai yra patenkinti pluoštinių kanapių produktais, skirtais jų augintiniams. Sumažėję uždegimai, išnykęs dirglumas, pagerėjęs miegas – tai tik dalis teigiamo pluoštinių kanapių poveikio, kurį įvardino anoniminės apklausos dalyviai. Veterinarai taip pat vis garsiau kalba apie tai, kad natūraliais kanapių produktais papildytas naminių gyvūnų maistas galėtų tapti alternatyva renkantiems švarų ir sveiką maistą savo šeimos numylėtiniams. Kol kas pluoštinių kanapių produktai plačiausiai vartojami gaminant paukščių lesalą, tačiau daugėjant mokslinių pluoštinių kanapių naudą įrodančių tyrimų, gyvūnų maisto gamintojai drąsiau išbando šią naujovę.

Iš pluoštinių kanapių sėklų pagamintas ekologiškas aliejus ir proteinas bei kiti pluoštinių kanapių produktai vertinami kaip supermaistas, turintis itin didelę maistinę vertę. Naminių gyvūnų maistas, papildytas šiais produktais, padeda augintiniams išlikti judriais, žvaliais, sumažinamas streso poveikis.

Pluoštinių kanapių aliejuje, proteine ir miltuose gausu augintinių organizmui reikalingų medžiagų, kurių maistingumas įrodytas moksliniais tyrimais. Pluoštinių kanapių aliejuje ir proteine gausu omega-3, omega-6 ir omega-9 riebalų rūgščių. Šios riebalų rūgštys yra šuns, katės ar kito augintinio energijos šaltinis, jos būtinos normaliai odos būklei, tinkamam raumenų ir nervų sistemos fukcionavimui. Pluoštinių kanapių produktuose taip pat esantis vitaminas D daro teigiamą įtaką kaulų ir dantų vystymuisi, gerina imunitetą ir yra būtinas augimui, vitaminas E apsaugo nuo neigiamo aplinkos poveikio, mažina uždegiminius procesus.

Glifosatas yra vienas iš pasaulyje populiariausių herbicidų, naudojamų naikinti piktžoles. Europoje atlikti tyrimai parodė, kad 4,2 % maisto produktų viršijo leistiną glifosato ribą. Tirti 82,649 maisto produktai iš 28 ES valstybių, taip pat iš Norvegijos ir Islandijos. Pasaulinės organizacijos nesutaria dėl šios medžiagos vartojimo: Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) mano, kad medžiaga nėra kenksminga, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad tai – nuodas.

Įvairūs sveikatos organizacijų, medicinos universitetų atliekami tyrimai kelia susirūpinimą dėl glifosato poveikio žmonių sveikatai – 15-30 % jo yra absorbuojama į kūną. Įrodyta, kad glifosatas gali prasiskverbti per placentą nėštumo metu, sutrikdyti endokrininę sistemą, slopinti estrogenų gamybą, trikdyti kraujagyslių darbą, protinę veiklą ir kt.

Glifosatas yra nuodingas visiems augalams, todėl kuriamos genetiškai modifikuotos rūšys, atsparios šiai cheminei medžiagai. Glifosatu išpurkšti augalai jį sugeria ir taip herbicidas patenka į maistą. Pastebima, kad piktžolės tampa vis atsparesnės naikinimo priemonėms, todėl ūkininkai jų naudoja vis daugiau. Prieš daugiau nei tris dešimtmečius pasauliniu mastu žemės ūkyje buvo uždrausta naudoti DDT (Dichloro-Difenil-Trichloroetanas) pesticidą, tačiau šiandien kol kas turime legalų „Roundup“, kurio veiklioji medžiaga yra glifosatas.

Ekologinėje gamyboje griežtai draudžiama naudoti glifosatą, jo likučių produkcijoje negali būti. „Siekiant atsparumo glifosatui dažniausiai yra modifikuojami cukriniai runkeliai, kukurūzai, soja ir kt. Sunaudojamo glifosato kiekiai ES sparčiai auga, tačiau vartotojai tampa vis sąmoningesni ir stumia GMO iš rinkos, skaito įsigyjamų maisto produktų sudėtį, domisi kilme. Ekologiški ūkiai, ekologiškų produktų gamintojai yra kruopščiai tikrinami: specializuota sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“ žaliavą ir ekologinę produkciją tikrina ne mažiau nei 3 kartus per metus“, – pabrėžia ekologiškų pluoštinių kanapių augintojos vadovas Paulius Paršeliūnas.

Prognozuojama, kad glifosato naudojimas iki 2025 m. augs 800 %. Užauginti augalų, iki kūlimo neapdorojant „roundap’u“, gausų derlių gana sunku – reikalingas kompleksinis sprendimas švariam ir efektyviam žemės ūkiui. Kaip prieš kelis dešimtmečius buvo rasta alternatyva insekticidui DDT, taip galima rasti sprendimą, pakeisiantį glifosatą.

Kovo 9–13 dienomis Anaheim mieste vykusi paroda „Natural Products Expo West“ fiksavo lankytojų rekordą – per penkias dienas renginyje apsilankė per 80.000 sveikos gyvensenos propaguotojų.

„JAV rinka yra didelė. Vykusi paroda – puiki vieta stiprinti santykius su jau esamais partneriais ir megzti naujas pažintis (sulaukėme susidomėjimo iš Japonijos, Korėjos, Australijos, Pietų Amerikos). Tiesa, pelnyti pasitikėjimą, kurti gerą reputaciją JAV reikia kantrybės. Be to, konkurencija yra stipri, tad ne kiekviena bendrovė ryžtasi žengti į šią rinką – šį kartą buvome vieninteliais Baltijos šalių atstovais“, – įspūdžiais dalinasi didžiausių ekologiškų pluoštinių kanapių augintojų Europoje UAB „Agropo“ vadovas Paulius Paršeliūnas.

Ryškiausios tendencijos

Parodoje dalyvavusi „Agropro“ komanda pastebėjo augantį vartotojų sąmoningumą, dėmesį sveikatai ir pasitikėjimą ekologiškus produktus gaminančiomis įmonėmis.

„Ekologiškų produktų pasaulinė rinka 2016 m. siekė 80 mlrd. dolerių – neabejotina lyderė yra JAV. Šioje šalyje vis daugiau dėmesio skiriama visuomenės edukacijai: skelbiami įvairūs tyrimai, įrodantys pesticidų, antibiotikų žalą žmogaus organizmui, skatinama vartoti augalinės kilmės baltymus, į mitybos racioną įtraukti daugiau daržovių ir vaisių. Akcentuojami „No Sugar“ ir „Non-GMO“ trendai. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad JAV gyvenantys žmonės ekologišką maistą renkasi dėl sveikatos. Daug klausimų apie pluoštinių kanapių naudą žmogaus organizmui susilaukėme ir parodoje“, – pasakoja P. Paršeliūnas.

Parodoje lankėsi per 3.000 dalyvių, pristačiusių savo produktus: ekologiškas pluoštines kanapes, užkandžius, gėrimus, mėsos pakaitalus „gluten-free“ ir „Non-GMO“ produktus bei kt.

Vasario 15 – 18 dienomis po vienu stogu Niurnberge, Vokietijoje, didžiausioje pasaulyje ekologinių produktų parodoje „Biofach 2017“ rinkosi ekologiškos produkcijos gamintojai ir jos vartotojai iš viso pasaulio. Parodoje „Biofach 2017“ dalyvavę ekspertai teigia, kad ekologinių produktų poreikis pasaulyje nuolat auga.

Parodoje dalyvavę ir ekologiškus produktus iš kanapių pristatę UAB „Agropro“ darbuotojai pastebi, kad išlieka augalinės kilmės baltymų, mėsos pakaitalų, gėrimų be cukraus poreikis.

„Parodos metu pastebėjome, kad jau keletą metų vartotojų poreikiai lieka tokie patys. Žmonės ieško produktų, pakeičiančių mėsą, domisi daugiau baltymingumo turinčiu maistu. Maisto ir kosmetikos gamintojams pristatėme žaliavą iš ekologiškų pluoštinių kanapių: sėklas, miltus, proteiną ir aliejų. Šių žaliavų panaudojimo galimybės, gaminant tiek maisto produktus, tiek kosmetiką, yra beribės – tereikia kūrybiškumo. Šiuo metu pluoštinių kanapių žaliava daugiausiai naudojama makaronuose, maišoma su įvairiais miltais, užtepėlėse, majoneze pakeičia kiaušinį ir kt. Parodos metu pradėjome derybas su Italijos, Didžiosios Jungtinės Karalystės, Kanados, Olandijos, Vokietijos atstovais“, – pasakoja didžiausių ekologiškų pluoštinių kanapių augintojų Europoje UAB „Agropo“ vadovas Paulius Paršeliūnas.

Parodoje dalyvavo gamintojai iš Europos, Azijos, Afrikos, Pietų ir Šiaurės Amerikos. Po vienu stogu susirinko beveik 3 tūkst. dalyvių ir daugiau kaip 50 tūkst. lankytojų, besidominčių sveiku gyvenimo būdu bei ekologiškais maisto produktais.

UAB „Agropro“ priklauso UAB „ACME Grupei“. Bendrovė yra didžiausia pluoštinių kanapių augintoja, perdirbėja ir pardavėja Baltijos šalyse bei didžiausia ekologinių pluoštinių kanapių augintoja Europoje.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja šalims aktyviau rūpintis antsvorio problema ir nutukimui užkirsti kelią dar vaikystėje. Antsvorio turintys žmonės dažniau nei sveiką gyvenseną propaguojantys susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis: diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, psichikos sutrikimais. Kokiais būdais su nutukimu kovoja pasaulis?

Hidrintų riebalų ribojimas

Viena iš pavyzdinių šalių yra laikoma Danija. Jau daugiau kaip prieš dešimtmetį danų vyriausybė ėmė taikyti griežtus hidrintų (chemiškai pakitusių) augalinių riebalų naudojimo ribojimus ir taip sėkmingai sumažino mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklį. Danijos pavyzdžiu pasekė Šveicarija, Austrija, Latvija ir kt. šalys.

Tyrimais įrodyta, kad žmonėms, kurių su maistu gaunamą dienos energiją sudaro 2 proc. ir daugiau hidrintų riebalų, rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų išauga 20-30 proc. Chemiškai pakitę augaliniai riebalai, susidarę jų kietinimo metu, gali didinti riziką susirgti cukriniu diabetu, skatinti sisteminius uždegimus, slopinti omega-3 įsisavinimą organizme, kelti vaisingumo sutrikimų. Pasaulio Sveikato Organizacija rekomenduoja, kad hidrintų riebalų dienos norma būtų ne didesnė nei 1 proc. su maistu gaunamos dienos energijos.

Cukraus mokestis

Vis aktyviau įvedinėjamas cukraus mokestis. Tikimasi, kad pabranginus gazuotus gėrimus, daug cukraus turinčius šokolado gaminius ir kt. saldumynus, žmonės pakeis savo įpročius ir rinksis sveikesnius užkandžius. Papildomas mokestis jau įvestas Vengrijoje, Prancūzijoje, apie tokias galimybes svarsto ir Suomija, Didžioji Britanija, Estija bei kt. šalys. Reikšmingi pokyčiai laukia ir Airijos, kuri ketina didinti mokesčius saldiems gėrimams ir mažinti nesveiko maisto maksimalias porcijas, apriboti nesveikų maisto produktų televizinę reklamą transliuojant vaikams skirtas programas ir kt.

Cukruje gausu kalorijų, tačiau maistinės vertės jis neturi – jei suvartotų kalorijų neišeikvojame, didėja svoris, diabeto ir kitų ligų rizika. Per didelis cukraus kiekis organizme gali pažeisti imuninę sistemą – slopinti ląsteles, atpažįstančias ir sunaikinančias virusus, bakterijas, grybelius. Be to, vartojantys didelį kiekį cukraus dažniau skundžiasi sutrikusia neurotransmiterių (cheminio junginio, pernešančio nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių) veikla, nuotaikų kaita, gilesne depresija, nerimu. JAV atliktų mokslinių tyrimų metu įrodyta, kad cukrus žadina apetitą ir kelia priklausomybę.

Sąjungos su maisto kompanijomis

Norvegijos vyriausybė ir didžiosios maisto pramonės bendrovės susitarė bendromis jėgomis gerinti visuomenės sveikatą, mažinant riebalų, cukrų, druskos kiekius maisto produktuose.

Didžiosios kompanijos nesnaudžia – adaptuojasi prie naujos tvarkos ir visuomenės poreikio gyventi sveikiau. „Nestle“ teigia, kad rado būdą, kaip 40 proc. sumažinti cukraus kiekį savo gaminiuose nepakeičiant produktų skonio. Receptūrą keisti pasirengusi ir „Pepsi“.