Osteoporozė, arba kaulų retėjimas, yra skeleto liga, kurios metu mažėja kaulinių audinių tankis. Ši liga paprastai neturi simptomų ir yra neskausminga, todėl pasireiškia tik komplikacijomis – kaulų lūžiais. Su amžiumi būtina rūpintis šios ligos profilaktika. Osteoporozė ypač būdinga moterims po menopauzinio  periodo, nes ją skatina organizme sumažėjęs estrogeno kiekis.

Per kelis mokslinius tyrimus pastebėta, kad žmonės, kurie negauna pakankamo kiekio riebalų rūgščių – ypač GLA ir eikozapentaeno rūgšties (EPA) – turi didesnę riziką netekti kaulų masės nei tie, kurie šių medžiagų gauna užtektinai.

Pluoštinės kanapės yra natūralus organizmui reikalingų Omega-6 riebalų rūgščių ir gama linoleninės rūgšties šaltinis. Šios medžiagos puikiai veikia organizmą ir gaunamos nuolat gali padėti mažinti osteoporozės riziką.

Pluoštinės kanapės – unikalus, tačiau kartais pamirštamas arba nuvertinimas augalas. Kanapės ir kanapių sėklos buvo naudojamos tūkstančius metų įvairiose kultūrose, tradicinėje medicinoje ir kaip maisto papildas. Šiuo metu visame pasaulyje, o kartu ir Lietuvoje, pluoštinių kanapių populiarumas didėja, jos perdirbamos ir virsta žmogui naudingais, plačiai pritaikomais produktais. Ši žaliava naudojama įvairiose srityse nuo kulinarijos iki tekstilės, nuo statybų iki automobilių pramonės. Taip pat, pluoštinės kanapės turi teigiamą efektą aplinkai.

Visų pirma pluoštinės kanapės atgaivina dirvožemį: kai augalas bręsta ir sėkla auga, nukritę natūraliai lapai tręšia dirvožemį ir paruošia jį kitai sėjai. Be to, kad dirvožemis yra tręšiamas natūraliai, pluoštinės kanapės valo orą. Pluoštinės kanapės sugeria 4 kartus daugiau anglies dvideginio (CO2) nei medžiai.

Pluoštinės kanapės yra labai našios: iš 1 ha lauko gaunama tiek naudingo pluošto, kiek jo gaunama iš 4 ha miško ir 2 ha medvilnės lauko.

Tręšiant laukus nenaudojami aplinkai kenksmingi pesticidai ir herbicidai, nes pluoštinės kanapės atsparios daugeliui ligų ir kenkėjų.

Pluoštinės kanapės – vienos pirmaujančių sėklų pasaulyje. Viena iš tokio lyderiavimo priežasčių – ypatinga jų sudėtis: kanapių sėklose yra 20 aminorūgščių, įskaitant ir 9 būtinąsias aminorūgštis. Be to, jos puikiai tinka veganams ir vegetarams, nes kanapės yra vienas iš nedaugėlio augalų, kuriuose aminorūgštys atitinka esančios piene, mėsoje ir kiaušiniuose.

Skonis

Pluoštinių kanapių sėklos išsiskiria maloniu riešutiniu poskoniu, primenančiu saulėgrąžų sėklas ir kedrų riešutus, tad puikiai gali pakeisti šiuos produktus tiek kepiniuose, tiek kokteiliuose. Kanapių sėklos taip pat tinka žmonėms, kuriems pasireiškia alergijos riešutams simptomai.

Kaip vartoti

Kanapių sėklas galima vartoti įvairiai – naudoti jas maisto produktų, kepinių, kokteilių gamyboje, taip pat lukštentas sėklas galima berti į jogurtą, pusryčių košę ir dribsnius, apibarstyti salotas.

Jei netoleruojate glitimo, smulkintas sėklas galima naudoti vietoje džiūvėsėlių, taip pat maltos sėklos gali būti naudojamos tirštinti padažus bei kokteilius.

Kanapių sėklos tinka ir augalinio pieno gamybai – sumalus su vandeniu ir nukošus, gautą produktą galima naudoti kaip alternatyvą gyvulinės kilmės pienui.

Įžvalgomis dalijasi žolininkė Nijolė Degutienė:

Kanapių sėklos turi 36 proc. baltymo. Šie baltymai neturi tam tikrų medžiagų, kurios žmogaus organizmui apsunkina baltymų įsisavinimą. Iš 20 aminorūgščių kanapė turi 18. Praktiškai mūsų platumose nėra tokio augalo, kuris tiek daug turėtų.

Kanapių sėklų aliejų sudaro 35 proc. aminorūgščių. Iš jų – 80 proc. polinesočiųjų ir tik 8 proc. sočiųjų riebalų rūgščių. Tai labai vertingas aliejus, labai gerai veikia organizmą.

Kanapių sėklos turi labai daug vitaminų. Svarbiausia, B grupės vitaminų. Taip pat turi vitamino A, daug vitaminų D ir E. Vitaminas E yra antioksidantas, kuris labai padeda bendrai medžiagų apykaitai. Kanapių sėklos taip pat turi mineralų, mikroelementų, kalcio, geležies, magnio, mangano, fosforo, kalio, cinko.

Saujelėje kanapių sėklų yra pusė magnio paros dozės. Tai magnis, gaunamas iš organinio junginio. Augale labai gausu tirpių ir netirpių skaidulų. Netirpios skaidulos naudingos žarnynui. Jos padeda išeiti toksinams, o tirpios skaidulos yra maistas mūsų gerosioms bakterijoms.

Traški maža sėklytė atkuria mūsų hormonų pusiausvyrą, nes joje yra daug gama linoleno rūgšties. Dar ji malšina sąnarių skausmus ir gydo artritą. Tai lemia idealus Omega-3 ir Omega-6 rūgščių balansas.

Labai svarbu kanapių sėklų nekaitinti, nedeginti. Žinoma, kai valgome kažkokį produktą, patiekalą, nežiūrime, kad žalia sėkla būtų prilipinta, bet, kai patys kur nors dedame, reikia stengtis jas naudoti žalias.

Dar kanapės padeda numesti svorio, nes jos natūraliai slopina apetitą ir potraukį saldumynams, labai gerina virškinimą. Jos labai tinka moterims, nes lengvina PMS ir menopauzės simptomus.

Šaltinis: http://valstietis.lt/naujienos/sveikata/zolininke-saujeleje-kanapiu-seklu-puse-magnio-paros-dozes/

Nuo metų pradžios įsigaliojusiame naujajame Pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir tiekimo rinkai kontrolės tvarkos apraše atsirado naujų nuostatų.

Valstybinė augalininkystės tarnyba pranešė, kad ilginamas terminas, per kurį pluoštinių kanapių augintojai turi tarnybai pranešti apie numatomas auginti pluoštines kanapes – nuo šiol tai bus galima padaryti ne per tris, o per penkias darbo dienas nuo kanapių sėklos įsigijimo dienos.

Pluoštinių kanapių augintojams taip pat bus leidžiama panaudoti nuo sėjos pernai likusią sertifikuotą sėklą, kurios pakuočių ženklinimas nėra pažeistas, o daigumas atitinka minimalius 75% reikalavimus.

Sėklos mėginius daigumo tyrimui atlikti, pluoštinių kanapių augintojų prašymu, paims tarnybos specialistai. Atlikus tyrimus, pluoštinių kanapių augintojams bus išduodamos Dauginamosios medžiagos mėginio kokybės pažymos.

Siekiant sumažinti administracinę naštą, naikinami Išaugintų ir tiekiamų rinkai pluoštinių kanapių produktų registracijos ir Pluoštinių kanapių (augintų sodininkystės tikslais) produktų registracijos žurnalai.

Nuo šiol visą reikalingą informaciją pluoštinių kanapių augintojai ir tiekėjai galės nurodyti viename Įsigytos pluoštinių kanapių sėklos, užsėtų plotų ir derliaus, įsigytų, parduotų bei sunaudotų savo reikmėms produktų registracijos žurnale, kurio kopiją kasmet iki liepos 30 d. turės pateikti Augalininkystės tarnybai.

Įteisinta pluoštinių kanapių pasėlių ir pluoštinių kanapių produktų sunaikinimo tvarka. Jeigu Augalininkystės tarnyba nustatys, kad augintojas augina kanapes, kurių veislės nėra paskelbtos Bendrajame žemės ūkio augalų rūšių veislių kataloge ar sėja sertifikavimo proceso nepraėjusią pluoštinių kanapių sėklą, galės ne tik taikyti Administracinių nusižengimų kodekse numatytas pinigines baudas, bet ir nurodyti augintojui sunaikinti pluoštinių kanapių pasėlius. Ši nuostata bus taikoma ir sodininkams, kurie kanapes augina nedideliame plote.

Šaltinis: https://www.vz.lt/agroverslas/augalininkyste/2018/03/07/pasikeite-reikalavimai-pluostiniu-kanapiu-augintojams#ixzz5FALb45aL

Dr. Z. Jankauskienė teigia, kad pluoštinės kanapės šiais laikais itin vertinamos dėl galimybės produktų gamybai naudoti beveik visą augalą: „Įvairių produktų gamybai gali būti naudojamas beveik visos augalo dalys. Dažniausiai naudojamos sėklos, išgaunamas aliejus, kuriame esančios medžiagos turi teigiamą poveikį žmogaus mitybai – jame daug naudingų rūgščių, baltymų. Gamybai naudojami ir lapai. Pluoštinės kanapėse esantys elementai yra vertingi medicinai. Taip pat iš kanapių šluotelių išgaunamos medžiagos naudojamos muilo, eterinių aliejų gamybai. Pačio pluošto panaudojimas irgi gali būti labai platus – nuo tekstilės iki tinklų, brezento, virvių, statybinių medžiagų, trąšų.“

Visi legaliai Europos Sąjungoje auginami pluoštinių kanapių porūšiai gali būti sėkmingai perdirbti ir virsti ekologiškais ir žmogui naudingais produktais. Paklausta, kuo skiriasi narkotinių medžiagų gamybai naudojamos kanapės, nuo Lietuvoje veisiamų pluoštinių kanapių, moteris nedvejodama atsako – jos skirtos ne svaiginimuisi: „Tos veislės, kurias leidžiama Europos Sąjungoje, mūsų šalyje auginti yra ištirtos, registruotos – jose terakanabinolio (psichotropinių medžiagų) koncentracija yra labai maža. Man kažkada kolega iš Anglijos pasakojo, kad reikėtų surūkyti nuo 20 hektarų pluoštinių kanapių ploto, kad pajaustum tokį efektą kaip nuo marichuaninių kanapių.“

Šaltinis: https://bit.ly/2HHLxaO

Lietuvoje pluoštinių kanapių auginimas oficialiai įteisintas tik nuo 2014 metų įsigaliojus Pluoštinių kanapių įstatymui. Kaip numatyta įstatyme, šalyje galima auginti sėjamųjų kanapių (Cannabis sativa) veisles, kuriose tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis ne didesnis kaip 0,2 proc. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje kasmet atliekami tyrimai rodo, kad iki šiol nė viename mėginyje, kuriuos iš kiekvieno sėjomainos lauko paėmė Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai, nerasta viršyto THC kiekio. Visos pluoštinių kanapių veislės buvo tinkamos auginti Lietuvoje.

J. Vaičiūnės pateiktais duomenimis, 2014 metais Lietuvoje šių augalų buvo auginama tik 1069,39 ha, o štai 2016 m. – jau 2453,84 ha, iš jų 338,58 ha – sėkliniai pluoštinių kanapių pasėliai.

„Patvirtinus naują Pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašo redakciją, pasikeitę reikalavimai pluoštinių kanapių augintojams ir jų produktų tiekėjams atvėrė dar platesnes galimybes. Sušvelninti ne tik daug griežtesni nei kitose ES šalyse reikalavimai, bet ir suteikta galimybė auginti kanapes sodininkystei (agrotechniniais ar fitosanitariniais tikslais kanapės auginamos tarp kitų sodo ar daržo augalų arba šalia jų) ne didesniame kaip 0,1 ha plote, taip pat atverti keliai mūsų sąlygoms tinkamiausioms naujoms vietinėms veislėms kurti“, – aiškino Visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Taip pat ji pridūrė, jog auginantieji kanapes mažais plotais soduose ir daržuose taip pat gali būti ramūs – iš šių plotelių nebeimami mėginiai THC kiekiui tirti. Privaloma tik informuoti Augalininkystės tarnybos regiono skyriaus darbuotojus, kad kanapės pasėtos sodininkystės tikslais, pateikti įsigytos sertifikuotos sėklos originalią pakuotę, informuoti apie žydėjimą bei pildyti apskaitos žurnalą.

Žemės ūkio ministerijos atstovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje galima auginti tik įteisintų pluoštinių kanapių veisles ir sėti tik sertifikuotą pluoštinių kanapių sėklą: „Visi besidomintieji turi žinoti, kad sėti nesertifikuotą, savo ūkyje išaugintą pluoštinių kanapių sėklą yra

draudžiama.

Šaltinis: http://gzeme.lt/2017/03/auginti-galima-ne-visu-rusiu-kanapes/

Kauno technologijų universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius dr. Petras Rimantas Venskutonis teigia, kad kanapė yra visapusiškai naudingas augalas, naudotas jau prieš 10 tūkst. metų.

„Kanapių sėklos yra sveikatai naudingų polinesočiųjų riebalų rūgščių, baltymų ir kitų maistinių medžiagų šaltinis; kitos dalys (lapai, žiedynai) pasižymi dideliu bioaktyviųjų junginių kiekiu. Nežinomas joks kitas augalas, kuris gamintų tiek daug specifinių junginių – fitokanabinoidų“, – sako KTU profesorius.

Anot P. R. Venskutonio, įteisinus pluoštines kanapes, Lietuvoje pradėjo sparčiai vystytis kanapių sėklų produktų gamyba: „Šiuo metu daug susidomėjimo sulaukia kanapių sėklų aliejus. Išspaudus aliejų, kanapių sėklose lieka daug vertingų baltymų, skaidulinių medžiagų – šios medžiagos gali būti išgaunamos ir panaudojamos žmonių mityboje. Pavyzdžiui, mūsų šalyje plėtojama kanapių baltymų produktų gamyba; jie rekomenduojami sportininkams, senyvo amžiaus žmonėms ar įvairiems maisto gaminiams praturtinti.“

„Kanapių sėklų aliejuje yra idealus omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių santykis. Jis dažnai ne tik vartojamas, bet ir naudojamas gaminant odos ir plaukų priežiūros produktus (kremus, balzamus, muilus ir kt.). Iš kanapių sėklų žmogaus organizmas įsisavina baltymus, vitaminus A, E, D ir didžiąją dalį B grupės vitaminų. Taip pat jose gausu natrio, kalcio, maistinių skaidulų ir geležies.

Šaltinis: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/sveikata/mokslininkas-sklaido-mitus-apie-kanapes-kuo-jos-vertingos-ir-kaip-vartoti-jas-nepavojinga-1028-885842

Kovo 6-9 dienomis Japonijoje vyksta  43 – ioji tarptautinė maisto ir gėrimų paroda – FOODEX JAPAN, kurioje per  4 dienas tikimasi sulaukti 82 000 dalyvių iš viso pasaulio. Tai didžiausia tokio pobūdžio paroda visoje Azijoje, kurios dalyvių sąraše šiemet ir UAB „Borela“  – ekologiškų pluoštinių kanapių sėklų perdirbėjai. Šiuo metu Japonijoje esantys įmonės atstovai tikina, kad puikiai suorganizuotoje parodoje lietuviški produktai sulaukia didelio japonų susidomėjimo.

„Paroda išsiskiria itin aukštu organizatorių darbo lygiu, todėl dalyvauti tokiame renginyje tikrai malonu. Juntama Lietuvos ambasados Japonijoje pagalba ir dėmesys Lietuvos gamintojams, norintiems įsilieti į šią rinką. Džiaugiamės, kad lietuviški produktai dėl išskirtinės savo kokybės patraukia japonų dėmesį. Kaip žinoma, Japonai labai mėgsta tvarką ir yra itin dėmesingi detalėms, todėl be galo vertina kokybę, nevalgo prastų maisto produktų ir iš kitų pasaulio tautų išsiskiria savo ilgaimžiškumu.  Ko gero, dėl šios priežasties mūsų produktai ir sulaukia paklausos“, –  sako „Borela“ atstovas Vilius Janušaitis.

„Borela“ kol kas neskuba vertinti japonų požiūrio į organiško maisto pramonę, tačiau pastebi, kad  situacija Azijos šalyse kiek  kitokia nei Vakarų Europoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Ekologiško maisto rinka Rytų Azijoje kol kas tik vystosi, priešingai nei Europoje ir JAV. Dėl šios priežasties poreikis ieškoti būtent ekologiškų produktų nėra toks didelis, tačiau jis kyla kartu su besikeičiančiomis tendencijomis, kurios ekologiško maisto segmentui labai palankios. Kalbant iš prekybininkų pusės, Japonijoje populiariausi mažų ir vidutinių parduotuvių tinklai, o ekologiška produkcija parduodama specializuotose parduotuvėse arba internetu. Todėl tai rinka, verta dėmesio“, – apie Azijos rinkos ypatumus kalba V. Janušaitis.